EN LT
Antroji patikslinta rezoliucija dėl meno streiko kaip opozicijos „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiams 2009 metais Print
Written by Redas Diržys   

1. 2008 metų birželio 27–29 dienomis vykusioje meno streiko konferencijoje susikūręs Meno streiko vykdomasis komitetas (Art Strike Action Committee Alytus Chapter – ASAC-Alytus) buvo sąmoningai išformuotas, kad sudarytų sąlygas susikurti konkrečias užduotis formuluojantiems aktyvistų dariniams. Šiuo pagrindu iškart po konferencijos buvo įkurtas Antrasis laikinasis meno streiko vykdomasis komitetas Alytuje (Second Temporary Art Strike Action Committee Alytus Chapter – STASAC-Alytus), kurio pagrindinis tikslas – sabotuoti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginius 2009 metais ir išsiskirstyti įgyvendinus savo ketinimus metams pasibaigus.

2. Meno streiko idėjos pritaikymas šiuo atveju įgauna visiškai kitokią prasmę nei visų anksčiau vykdytų meno streikų atveju. Jis yra nukreiptas į labai konkretų ir lokalų europinės sistemos taikinį. Mūsų apsisprendimas pasinaudoti klasikiniu ekonominiu ginklu prieš politinę struktūrą yra adekvatus atsakas neoliberalistinėms strategijoms meno srityje – vietoj visų taip lauktų ekonominių struktūrų (pvz., meno rinkos sukūrimo) ši apsireiškia politiniais žaidimais („kultūros sostinėmis“, „gugenheimais“ ir pan.).

3. Alytus – Europos meno streiko sostinė. Briuselio politikai vykdo kolonijinę Europos šalių prievartinio kultūrinimo ir „sueuropinimo“ politiką. Tam pasitelkiamas jau dešimtis metų vykdomas Europos kultūros sostinių projektas. Protestuodami prieš kultūros niveliavimą ir unifikavimą, skelbiame Alytų 2009 metų Europos meno streiko sostine. 2009 metų rugpjūtį Alytuje vyks svarbiausias metų kontrkultūros renginys – Alytaus meno streiko bienalė.

4. Alytaus meno streiko pagrindą sudaro atsisakymas kurti ar kitaip dalyvauti (vartoti, stebėti, diskutuoti ar kitaip sąveikauti) „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiuose 2009 metais.

5. Tiesioginis paštas Lietuvos menininkams: 4 kartus – 2008 metų gruodžio, 2009 metų vasario, balandžio ir birželio mėnesiais – išsiuntinėjami oficialūs STASAC-Alytus laiškai visiems Lietuvos menininkams (4 ´ 5000 laiškų) ir būsimiems VEKS dalyviams (4 ´ 500 laiškų). Jie raginami nedalyvauti VEKS renginiuose, nustoti gaminti bevertį meną, pakeisti meno gamybą aktyvia socialine veikla ir prisidėti prie meno streiko.

6. Meno streikas nėra bet koks meno nedarymas ar jo nevartojimas – tai aukšto sąmoningumo aktyvizmas, kardinaliai besiskiriantis nuo dažnai nesąmoningo profesionalaus kūrybos produkavimo, nežinant nei dėl ko kuriama, nei kokiems tikslams tas produktas bus panaudotas.

7. Kiekvienas sugebėsiantis numalšinti savyje menininką bus pakviestas dalyvauti Alytaus meno streiko bienalėje, kurioje nebus žiūrovų, vien tik dalyviai. Nebus dokumentavimo, profesionalios kritikos, konkurencijos – nieko, kas primintų rimtosios kultūros ir meno formas. Bienalės dalyviai atrodys kaip aktoriai, vaidinantys savo kasdienį gyvenimą. Tinkamiausi žodžiai tų dienų aktyvizmui apibūdinti – gyvenimas, meilė, (pasi)tikėjimas.

8. Principinę meno streikininkų taktiką įvardijo konferencijoje dalyvavęs Karenas Elliotas. Tai vadinamoji socialinė inžinerija. Vietoj bandymų pergudrauti sistemos kodus juos nulaužiant ar naudojant kitus programišių metodus ši taktika remiasi žmogaus veiksnio panaudojimu sistemos veiklai sutrikdyti

9. STASAC-Alytus kviečia neatsisakyti kultūrinių paraiškų rašymo, atvirkščiai – rašyti jas ir gautas lėšas išeikvoti menui malšinti, užuot gaminus meną. Pastaba: jeigu kas nors tariasi nerašąs paraiškų pats, tai dar nereiškia, kad jis žaidime nedalyvauja, ir atvirkščiai.

10. Lietuvos kontrkultūros 1000-mečio paminėjimas. Per Alytaus meno streiko bienalės atidarymą bus atidengtas monumentas nukirsdintam šv. Brunonui (arba kirviui, kuriuo tai buvo atlikta). Tai turėtų būti universali meno naikinimo mašina, kurią pasitelkus bus realizuojama visa atsitiktinai pagaminta mažiau sąmoningų menininkų produkcija. Užrašas skelbs: „1000 metų Lietuvos žmonės kovojo prieš jiems peršamą rimtąją kultūrą.“

11. Akcijos „Valgis vietoj kultūros“ (FOOD NOT CULTURE). Vyriausybės išleidžia milijonus karui ir oficialios kultūros propagandai, o tuo pat metu tūkstančiai paprastų piliečių gyvena baisiame skurde. Nepritekliai ypač būdingi Lietuvos menininkams, kurie yra priversti už grašius pardavinėti savo kūrybą ir parsidavinėti patys. Sekdamas antimilitaristinių akcijų „Maistas vietoj bombų“ (FOOD NOT BOMBS) pavyzdžiu, 2009 metais STASAC-Alytus ketina rengti antikultūrines akcijas „Valgis vietoj kultūros“ (FOOD NOT CULTURE), kurių metu bus maitinami ir šelpiami vargstantys Lietuvos menininkai.

12. STASAC-Alytus yra atviras tarptautinio solidarumo iniciatyvoms.

13. STASAC-Alytus neketina automatiškai plėsti meno streiko į kitas šalis (panašiai kaip trockistinė permanentinė revoliucija) – kiekviena lokali situacija turi būti įvertinta vietinių menininkų ir aktyvistų, pasirinksiančių adekvačius veikimo metodus.

14. STASAC-Alytus perkelia meno streiko vykdymo akcentus nuo atsparumo meno alkiui propagavimo (iki šiol menininkai buvo itin pamėgę šią idėją, bet ji paprastai veda desperacijos link) į kur kas radikalesnę formą – solidarumą veiksme .

15. Pagrindinis STASAC-Alytus reikalavimas VEKS organizatoriams – nedelsiant oficialiai atsisakyti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ projekto įgyvendinimo ir visą kūrybinę veiklą nukreipti „rimtosios kultūros“ bei elitinio meno malšinimo ir laipsniško jų išgujimo iš socialinių santykių srities kryptimi. Mes aktyviai solidarizuosimės su šiais drąsios iniciatyvos pareiškėjais ir juos visapusiškai remsime.

16. Neoficialus meno streikininkų šūkis: „Revoliucija mirė! Tegyvuoja revoliucija!“


STASAC-Alytus, 2008 m. liepos 3 d.